~photo diary

~older

Visom prasmėm. Štai dabar nusprendžiau su Jumis pasidalinti labai senom nuotraukom, kai Lietuvoje dar buvo pilna sniego ir mes, leisdamos gražią gerą dieną su drauge, nusprendėme pasifotografuoti. Vilkiu visiškai chill languotus mėlynus marškinius, mėgstamiausius high waist Mango džinsus, aviu mega patogius megztus Forever18 fake ugg'us, medvilninę Bershka palaidinę ir segiu pusseserės gamintus ir padovanotus auskarus su kačiukais. Visiška duoklė mano mėgstamiausiai - mėlynai spalvai.
Tiesa, keista kalbėti apie žiemą, kuomet lauke karšta, dabar valgau oreo fufliakus, braškes ir džiaugiuosi gimtadienine nuotaika. Taip, man jau 16!
Even it's my 16 birthday today, I'm sharing some old photos. Cold, beautiful winter and my favourite - blue colour. I'm wearing checked oversized shirts, Mango jeans, a la Uggs, Bsk knit blouse and gift from cousin - kittie earrings.
Follow me on instagram:
See more on insta:

 

~falling into fight club mania

Iš tikrųjų šis įrašas turėjo pasirodyti žyyyymiai anksčiau, kol įspūdžiai dar nebuvo susigulėję ir emocijos šviežiai kaitino kraują. Dabar viskas truputį nublanko ir prisiminimai nebe tokie patys ryškūs. Na, nieko kito nereikėjo tikėtis, pastarosios ypač įtemptos ir užimtos savaitės visus praeities momentus nugrūdo į giliausias atminties kerteles. Tiesa, iškrapščiau svarbiausias akimirkas iš kampų bei šiek tiek atgaivinusi noriu pasidalinti su Jumis :)
Taigi balandį su buvusia klasės drauge, kita liceiste nusprendėm pamatyti Vido Bareikio režisuotą "Kovos klubą". Mano kompanionė jau buvo mačiusi filmą ir perskaičiusi knygą, tad jai viskas buvo aišku ir nuspėjama, nes inscenizacija pernelyg nenukrypo nuo originalaus siužeto. Aš kaip pradinukė sėdėjau ir bandžiau visoj raizgalynėj bei painiavoj atsekti siūlo galus.
Net nežinau, nuo ko pradėti, nes pats spektaklis mane suintrigavo ir pati įklimpau į fight club liūną. Pradedant pradžia ir pabaiga kiemelyje, kurios puikiai įrėmino visą šou (kitaip šio spektaklio nepavadinsi) - ugnies pasirodymai, krentantys ir plazdantys lapai, šauksmai ir masinės scenos, baigiant ilga trukme, kuri tikrai neatsibodo, viskas man labai patiko. Nepaisant mano skaudančių kojų (problemos su kelių sąnariais neleido ramiai išsėdėti), dėl manęs galėjo pertraukos ir nebūti. Taip, Bareikis žino kaip sudominti žiūrovą. Labai tiko ir vaizdo projekcijos, ir gyva grupė (skaičiau recenzijų, kad kitiems trukdė matomi muzikantai, o man jie kaip tik tiko ir puikiai atspindėjo visą spektaklio gyvybingumą), ir du Taileriai, kurių įtaigumas buvo neabejotinas. Puikiai vertinčiau pasirinktus tris monologus, tik užkliuvo angliška tartis ir įgarsinimo problemos keliose svarbiose vietose. Labai patiko ir vyrukai iš gatvės, kurių veido išraiškos bent jau mano silpno regėjimo akių tikrai nebadė, ir gryna Helenos Bonham Carter kopija Marla. Kas truputį užkliuvo - neįtikinanti pagrindinio G&G Sindikato nario, reperio Gabrielio Liaudansko-Svaro vaidyba.
Scenografija užpildė erdvę ir padėjo įgyvendinti veiksmą kokybiškai ir realistiškai. Man netrukdė nei flegmatiškai slankiojantys žymieji vyresnės kartos aktoriai, nei, kaip perskaičiau internete ir prieš spektaklį nerimavau, perdėm nešvankios scenos. Manau, jog gal ir buvo galima įgyvendinti tą patį užmojį švelniau, tačiau spektaklis nebūtų taip sukrėtęs ir šokiravęs. Grįžusi iš Jaunimo teatro, mintyse dar dėliojau kelis minusiukus, tačiau šią akimirką ir jų prisiminti nebegaliu.
Taigi, nusprendžiau pasižiūrėti ir Davido Fincherio režisuotą ekranizaciją. Nors ši šiek tiek holivudinė (ko tikėtis iš žymių aktorių), bet labai stipri, sukrečianti ir iškelianti gausybę klausimų. Vienas iš klaustukų, tebekybantis virš galvos iki šiol, kas man labiau patiko: spektaklis ar filmas? Iki šiol negaliu atsakyti.
Na, o galiausiai atėjo eilė perskaityti Chucko Palahniuko romaną. Šis man paliko patį giliausią įspūdį ir eilinį kartą įtikino, jog knyga visada yra geriausia versija. Tiesa, vienas dalykas, kuris man nuolat maišė, jog negalėjau ramiai įsivaizduoti knygos veiksmo, nelyginusi su filmu ir spektakliu. Pats romanas parašytas itin ironišku, sarkazmo kupinu stiliumi, nevengiama pasišaipyti iš dabartinės vartotojiškos visuomenės, per dantį traukiami mūsų kasdienio, materialaus gyvenimo atributai bei, nepaisant daug kraupių scenų, nori nenori priverčiama susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus. Taip, žinau, kad ir kiek apie tai galvosiu, atsakymų į tokius klausimus nesurasiu, tačiau pajudėti dar vienu žingsneliu link savęs tobulinimo yra malonu.
Galbūt savęs tobulinimas nėra išeitis. Galbūt savęs naikinimas yra išeitis.

~instead of learning

Šis pavasaris labai keistas ne vien dėl to, kad laikas bėga greičiau nei greitai, bet ir todėl, jog ne taip, kaip visada, nebuvo normalaus, vėsaus, tradicinio pavasario. Manęs toks staigus temperatūrų pokytis nenudžiugino, nes gyvenant užmiestyje tekdavo eiti per sniegą, o už kelių minučių pakliūti į vasarišką aplinką. Priemiestyje dar ilgai stūksojo pusnys, o dabar artėja vasara ir staiga iš žieminių paltų teko šokti į plonas striukes. Surikiavę kailinius batus į lentynas išsitraukėme kas balerinas, kas aukštakulnius, kas mokasinus, o aš, kojas nutrynus visiems dailesniems bateliams, išsitraukiau senuosius patogiuosius sportbačius ir eilinį kartą mintyse keiksnojau problematišką savo pėdą bei prakeikiau avalynės pirkimą. Galbūt kažkam pasirodys keista, bet aš labai nemėgstu pirkti batų, nes 99% pasimatuotų porų man būna nepatogūs, per siauri pirštams, per platūs blauzdoms ar dar kažkuo neįtinkantys, tad galų gale arba įsigyju negražius, bet patogius, arba dailesnius ir paskui kiekvienas žingsnis tampa kančia. Turbūt todėl niekada neaviu aukštakulnių. Tiesiog tinkamų dar neatradau :) Žymiai didesnis malonumas - pirkti rankines. Nors jų turiu mažai, nes tai ilgaamžiškesnis daiktas, taip pat universalesnis, bet žvalgytis į lentynas labai malonu, kaip ir į nagų lakų stendus. Taip pat turiu keistą trauką gražioms pėdkelnėms bei kojinėms - taškuotoms, su kaspinėliais, ilgoms ar nėriniuotoms.
Artėjanti mokslo metų pabaiga ir gresianti klasės nuotrauka jau verčia mane mintyse kraustyti spintą ir galvoti, kuo teks apsirengti. Dažniausia išeitis - sijonas arba suknelė. Iš tiesų, neturiu vieno favorito, nors daugumai mano draugių labiau patinka suknelės, o man sijonai patrauklūs ir todėl, jog kas kartą priderinus kitą palaidinę, gali atrodyti vis kitaip.
Na, o vasarą, žinau, rinksiuosi šortus - patį mėgstamiausią ir patogiausią vasaros drabužį. Atšilus orams pajuntu didesnę trauką bastytis po parduotuves ir ieškoti kažko naujo bei originalaus. Žinau, jog jau greit žygiuodama pro vitrinas sustosiu prie kiekvienos suknelės, sijono ar šortų ir mėginsiu įsivaizduoti save.

 

~veido ir kūno priežiūros kosmetika

Saulėtą ir šiltą sekmadienį aš, paraudusius skruostus slėpdama nuo kaitrios vidurdienio saulės, rankas sukišusi į gumines pirštines rinkau pernykščius lapus, suvytusius kaip mano rankų oda, kuri maištauja prieš pavasarį ir aikštingai rodo dermatito požymius, ir kroviau į milžinišką kalną savo namų kieme. Mintyse keikiausi kaip begalėdama, kad tokiu karštu ir gražiu oru turiu dirbti name arba mokytis, tačiau niekada nebuvau iš tų žmonių, kuriems gyvenime nereikia daryti nieko. Nesupraskite klaidingai, prisipažįstu, esu tinginukė ir mane priversti pasiraitoti rankoves bei kibti į darbą yra labai sunku, nebent kartais užplaukia įkvėpimas ir plušu su malonumu. Deja, tą akimirką manęs nekamavo toks entuziazmas, jaučiausi pavargusi, ištroškusi ir tuo momentu mieliau būčiau save įsivaizdavusi bedrybsančią ir snūduriuojančią prie žydros kaip dangus jūros. Tačiau tie, kas turi sklypą, žemės ir žolės, mane supras. Tai reiškia kastuvą, grėblį ir fizinius (gerai, kad ne fizikinius) darbus, kurių tokia netipiška moteriškaitė kaip aš negali pakęsti. Negimiau šeimoje, kurioje vaiko mokymasis prilyginamas darbui ir tuo labiau ne tokioje, kurioje dukrytei ar sūneliui nereikėtų padėti ir prisidėti prie bendros gerovės. Mano pačios labui neliūdžiu, jog man šitaip „nepasisekė“. Kaip bebūtų, aš nesiskundžiu savo dalia, džiaugiuosi, kad bent jau žiemą manęs nevaro laukan kasti sniego :D

Na, o grįžtant prie kažko konkretesnio, atėjau pasiguosti, kaip aš pamišusi alpstu dėl žuvies žvynų arba paukščio nagų apyrankių, vis dar grožiuosi megztiniais, kuriuos galima rasti kas antros vakarietės spintoje (čia ir čia) bei juodos ir baltos kombinacijomis, pradedant vertikaliais dryžiais (čia ir čia), baigiant derinimu su wrap skort – konstruktyviais sluoksniuotais sijonais–šortais.
Nusprendžiau susitvarkyti vonios spintelę ir bekraustydama burnos skysčių buteliukus bei dėliodama dantų siūlų dėžutes, pagalvojau tokia buka tema parašyti įrašą. Visgi, greit prasidės atostogos, visi pakuosis daiktus, talpins krūvas drabužių į nuolat per mažus lagaminus ir važiuos pailsėti! Aš, kažkur keliaudama, stengiuosi susikrauti kuo mažiau daiktų, aišku, sunkiai pavyksta, tad dažniausiai kažką pamirštu :) taigi, nusprendžiau pasidalinti su jumis savo kosmetinės turiniu, kuriame svarbiausios kūno priežiūros priemonės, be kurių sunkiai išsiverčiu ilgesnį laiką. Negalvokit, kad kažkur keliaudama vežuosi visus šiuos buteliukus, ne, tikrai nesu tokia maniakė :D šiaip ši tema man atrodo labai kvaila. tačiau nebeturėjau apie ką rašyti ir sulaukiau tokio pasiūlymo :) na, jei kažkam bus įdomu ir naudinga, labai apsidžiaugsiu :)
Žinoma, priminsiu, jog apie kūdikio švelnumo odelę net nesvajokit, jeigu kasdien pietaujat čiliake arba mcD'e, o užkandžiaujat šokoladiniais batonėliais. Tiesa, pamokslauju aš, nors pati visiškai nesilaikau sveikos gyvensenos taisyklių. Taisyklės "sportas, miegas, mityba ir vanduo" man atrodo įmanomos tik kitame gyvenime, nes dažniausiai valgau tikrai ne patį sveikiausią maistą, o paskui dejuoju žiūrėdama į naują spuogą ant kaktos. First world problems, yeah?

• antiOffice balzamas su šaltalankiu

Kaip teigia etiketė, sumažina laisvųjų radikalų ir UV spindulių poveikį, saugo nuo išsausėjimo, padeda atstatyti pažeistą odos barjerą, gydyti pleiskanojimą. Man jis puikiai praverčia, nes tinka jautriai odai, sudėtis nebado akių, o galiojimo trukmė irgi nėra trumpa. Ši mažos talpos tūtelė, kurią gavau dovanų, praverčia dažnai, todėl nuolat yra po ranka.

• YVES ROCHER šampūnas, suteikiantis purumo

Nors sudėtyje neturintis kenksmingų medžiagų, tačiau šis šampūnas mane kiek nuvylė, nes, kaip ir reikėjo tikėtis, silpnai putoja. Taip pat galėčiau pareikšti priekaištą, kad priešingai nei teigiama aprašyme, visai nedidina šukuosenos apimties ir ją apsunkina.

• YVES ROCHER pure calmille day/night moisturising skin cream

Itin patogi nedidelė pakuotė švelnaus, lengvos tekstūros kremo, kurio vienintelis minusas - man nemalonus, sintetinis kvapas. Puikiai tinka kasdien, ypač vasarą, kuomet oda nereikalauja riebaus kremo.

• MARGARITA drėkinamasis kūno pienelis su natūraliomis išrūgomis

Labai geras daiktas, ypač po deginimosi, todėl itin praverčia vasarą. Vėsina, gaivina, tonizuoja, ramina sudirgintą odą.

• HUGO XX perfumed shower gel & moisturizing body lotion by Hugo Boss

Kvapi lengva ir neriebi dušo želė bei losjonas. Puikus pakaitalas kvepalams, ypač kai karšta, arba nesinori stiprių kvapų.

• AVON naturals jogurtinė drėkinamoji veido kaukė su braškėmis

Jau besibaigianti pakuotė, kuri užima svarbią vietą mano vonios spintelėje. Maitina ir drėkina odą, švelniai nušveičia, puoselėja bei gaiviai kvepia! Mažas buteliukas labai patogus, tad patogu pasiimti į kelionę :)

• ORIFLAME tender care protecting balm

Regeneruojanti priemonė sausai odai mažame indelyje, tad patogu tampytis su savimi. Deja, indelis jau artėja prie pabaigos.

• THE BODY SHOP tea tree skin clearing facial wash

Skirtas kasdienei normalios odos priežiūrai, atkemša poras, nuvalo nešvarumus. Man vienintelis minusas - keistas arbatmedžio kvapas, kuris kiek erzina ir taip jautrią mano odą.

• THE BODY SHOP peppermint cooling foot spray

Tie, kurie mane gerai pažįsta, žino, kad esu priklausoma nuo kojų kremų ir gaivinančių purškiklių. Šis puikus tuo, kad stipriai kvepia mėtomis, tonizuoja pavargusias pėdas.

• THE BODY SHOP spiced vanilla lip-balm

Riebus, minkštinantis, puoselėjantis lūpas, maitinantis ir kvepiantis.

• VICTORIA'S SECRET love to kiss lotus blossom & watery fruits fragrance mist

Gaivus ir kvapnus kvepalų pakaitalas karštai vasarai, kuomet nesinori itin stiprių ir saldžių purškalų, tačiau svajoji apie gaivų aromatą lyg iš tropikų, atogrąžų arba Havajų :)

• IWOSTIN SENSITIA hypoallergenic cleansing gel

Iki šio buteliuko atsiradimo namuose, kai mane ėmė berti, apie Iwostin laboratorijos gaminius nieko nežinojau. Šis gelis giliai išvalo veido ir kūno odą, užtikrina drėkinimą ir maitinimą, gražina jai minkštumą bei glotnumą, palaiko natūralią hidrolipidų (medžiagų, atsakingų už drėgmės saugojimą) pusiausvyrą, ramina sudirginimus, paraudimus, lygina odą ir skatina jos regeneravimą. Produktą rekomenduoja Lietuvos dermatovenerologų draugija. Kas man truputį kliūva, tai kremas, kuris labai primena antibakterinį muilą.

• EUCERIN dermatoclean valomasis pienelis jautriai veido odai

Naudoju tais itin retais atvejais, kuomet pasidažau. Kruopščiai pašalina makiažą ir saugo odą nuo išsausėjimo, ji tampa švari, švelnesnė ir elastinga bei kvėpuoja.

• NIVEA švelnus akių makiažo valiklis

Pašalina vandenyje tirpų ir drėgmei neatsparų akių makiažą, nepalieka riebių likučių, drėkina ir puoselėja jautrią akių srities odą. Galima naudoti nešiojančioms lęšius.

• YVES ROCHER jardins du monde comoran ylang-ylang flower shower gel

Ši želė maitina odą ir neįtikėtinai skaniai kvepia :)

• L'ERBOLARIO MANDORLA CREMA PER IL CORPO

Niekada nesuprasiu, koks šito kremo kvapas - kažkas panašaus į migdolus, net nežinau. Šiaip labai specifinio aromato, tačiau oda juo pasitepus tampa kaip šilkinė.

• EMOLIUM cream

Kremas užtikrina kompleksinį sausos ir linkusios į ligas odos maitinimą bei regeneravimą, atstato natūralią apsauginę funkciją, riebina, palaiko drėgmės balansą. Rekomenduoja Lietuvos dermatovenerologų draugija. Mano mėgstamiausia veido odos priežiūros priemonė, kremo kvapas irgi turi kažkokio panašumo į antibakterinį muilą, tačiau nepaisant to, idealiai riebus mano sausai odai.

• GENA PEDISEPTIC foot spray with eucalyptus, menthol and tea tree oil

Atgaivina pavargusias pėdas, ramina ir vėsina degančias kojas, naikina bakterijas.

•  EXCIPIAL U LIPOLOTIO emulsija

Pats mėgstamiausias rankų kremas, be kurio žiemą nesiskiriu. Nežinau, kelintas buteliukas, nes be šio riebaus, maitinančio kremo mūsų šeima neišsiverčia. Kažkur voliojasi ir Margaritos rankų kremas su šaltalankių aliejumi, tačiau šis man patinka žymiai labiau :)

•  PHYSIOGEL hipoalerginis dušo kremas

Prausiklis, skirtas visų tipų odai, kuriame yra medžiagų, panašių į paviršinio odos sluoksnio lipidus, saugo drėgmę, maitina bei minkština. Kadangi sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų, parabenų, silikono, emulsiklių ir mineralinio aliejaus, tai dušo kremas mažai putoja. Rekomenduoja Lietuvos dermatovenerologų draugija. MAN IR VĖL NEPATINKA KVAPAS! (nežinau, negi mano uoslė tokia išranki ar kažkokia ypatinga)

• SEBAMED liquid face & body wash

Emulsija jautriai odai švelniai valo, nedirgina, dezodoruoja, saugo, palaiko drėgmės balansą, saugo nuo išsausėjimo. Nors ant etiketės rašoma, kad sudėtyje nėra muilo, bet kvapas kaip tik kaip skysto muilo ir nepasakyčiau, kad mane labai viliotų. Nors pati priemonė visai nebloga.

~čia turėtų būti labai protingas pavadinimas

senų baldų ir naujo namo sintezė (svajonių ir realybės samplaika)

 

Pradedi suprasti, kad kažkas ne taip, kai net neįpusėjus savaitei imi jausti nuovargį, kai ausys bei smegenys per vieną parą pavargsta nuo iš iPod'o grojančių viduramžių - renesanso religinės / pasaulietinės muzikos kūrinių (įsirašiau į grotuvą ir trumpai visur ėjau lydima tų ritmų), kai akys raibsta ir vaizdas kompiuterio ekrane ima mirgėti, kai kojos vos velka namo, kai kava ir kramtomoji guma atstoja maistą, kai dirbtinė šypsena prikimba kaip varnalėša, įsivėlusi į plaukus, kai bent kurį laiką prie kiekvieno skaičiuko užrašų knygelėje yra kažkas suplanuota, kai dauguma pokalbių temų sukasi apie mokyklą, kai, nepaisant nuolatinių „langų“, atrodo, jog neįmanoma išlaukti pamokų pabaigos ir kai viltys nueiti miegoti anksčiau skausmingai žlunga kas vakarą. Man visai patinka toks tempas. Gal tokie nauji įpročiai taps senais? Dabar vadovaujuosi filosofija „pirma atlik svarbiausius darbus, tik paskui eik miegoti“, kuri kartais priverčia drastiškai sutrumpinti miego valandas. Todėl vieną savaitgalio dieną leidžiu namie miegodama iki pietų, bet ir tai nepadeda atstatyti balanso, laužau visus daiktus prie kurių prisiliečiu, pradedant mp3, mobiliuoju ir baigiant senuku patefonu, klausausi tokios muzikos, kuri skamba parduotuvėse – neįpareigojančios ir nesukeliančios ypatingų emocijų, vaikštau transo būsenos, užsimerkusi renkuosi, kuo apsirengti ir sulipusiomis akimis prasėdžiu dieną mokykloje, slepiuosi nuo problemų, vietoj to, kad jas spręsčiau, patiriu nuolatinius nuotykius ir trukdžius/trikdžius bei juokiuosi iš savo ankstesnių planų.

 

Šį eilinį kartą padejuosiu, kaip žaibiškai tiksi laikas... Rodos, neseniai patėvio galvoje kilusi mintis statytis namą pradėjo kristalizuotis į kažką realesnio, ir štai, prabėgo keleri metai statybų bei keli mėnesiai gyvenimo „šviežiuose“, dažais tebekvepiančiuose namuose, kuriuose vis dar daug ko trūksta. Taip, kai kur dar nėra šviestuvų, reikia pakeisti jau daug metų atitarnavusį televizorių ir galų gale, senutę sofą, kuri gailiai girgžda užspeista svetainės kampe. Mano pačios kambarys iki šiol dvelkė visiška tuštuma, o ne jaukumu. Turbūt todėl, jog jam įrengti buvo skirtos lėšos tik patiems svarbiausiems dalykams. Kadangi šiuo metu finansinė situacija yra ne ką geresnė, su pinigais tenka kaip suktis kaip išmanydama, tad aš su tais keliais skatikais sukuosi lėto valso ritmu, pakeliui rankiodama kapeikas.

Taip mano gyvenime atsirado švitrinis popierius, teptukas ir dažų kibirėlis. Taip namuose vietą aptiko daug menančių baldų: virtuvėje/valgomajame tamsus stalas su šešiomis kėdėmis, skaičiuojantis antrą šimtmetį ir visa kolekcija mano kambaryje, turbūt galinti papasakoti apie Pirmąjį pasaulinį karą – du staleliai, rašomasis stalas ir kėdė.

Susimąsčiau, koks jausmas rašyti ant paviršiaus, kurį lietė tiek rankų, ant kurio paskubomis pakeverzota tiek laiškelių ir kuris keliavo vis pas kitą šeimininką, koks jausmas sėdėti ant kėdės, ant kurios galėjo sukniubti ir mirti kažkoks žmogus? Galų gale, koks jausmas klausytis patefono, kai žinai, jog galbūt šios vinilo plokštelės skambesys galėjo būti paskutinis kieno nors girdėtas garsas ? Patefono, kurį sugadinau ir teks ieškoti, kaip jį pataisyti. Taip, aš sugebu.

O gyvenu aš tiesiog puikiai. Tebesu išsiblaškėlė, tad pasižiūrėkit nuostabiąsias nuotraukytes :)

 

 

 

pavasaris? ne, negirdėjau

Jeigu tikėčiau prietarais, šiandiena iš pat pradžių atrodė turinti būti nesėkminga, nes likimo ženklai nežadėjo sėkmės. Visų pirma, įsitikinau, kad juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis. Kikendama iš visų, šiomis permainingo oro dienomis slidinėjančių lyg apsiavus naujas pačiūžas, pati šiandien ryte irgi pasibučiavau su šaligatviu :) taip taip, atsakau visiems, kurie klausė, kodėl ant mano rankos pleistras: nespėjau net pro laiptinės duris išeiti ir apsikabinau su brangiąja ledine, šiemet, rodos, amžino įšalo sukaustyta žemele. Paskui pavėlavau į autobusą ir tuo nuostabiuoju keleliu teko kulniuoti pėstute. Žinoma, kaipgi pamiršiu matematikos pamoką, kuri slinko lėčiau už lėčiausią vėžlį arba sraigę... Bet niekas nesugadins mano nuotaikos! Pastaruoju metu trykštu pozityvumu ir optimizmu bei kol visi dejuoja dėl pramiegojusio pavasario, aš krykštauju it mažas vaikas, kad galiu padaryti tai, ko nespėjau – pavyzdžiui, pasidžiaugti žiema. Skamba apgailėtinai, na ir kas? Aš mokausi parodyti žemėlapyje visas Azijos šalis ir pasakyti jų sostines, aš beviltiškai bandau išspręsti planimetrijos uždavinius, aš verčiuosi prancūzų kalbos žodžius, kurių negaliu ištarti ir viską darau su tokia nuoširdžia šypsena, kad net pačiai keista! Kol kas mane valdo pavasarinis pokyčių troškimas ir entuziazmas imtis naujos veiklos ar kažko, kas jau buvo primiršta, įdomu, kiek laiko tai truks. Žinau, jog nieko doro neparašiau Jums, tačiau kažką pamiršau paminėti, kaip visada, išsiblaškėle buvusi, tokia ir liksiu :)

Ir dar, nors labai ne į temą, kaip ir viskas šiandien, dalinuosi nauju posmeliu:

žinau kad grįšiu

kita pavarde

burna sklidina

ramaus šlamėjimo

sijono klostėmis

ošiančiomis

kaip miškas

pavasarį

kuomet sninga

žiūrėsi į save

iš šalies

būsiu teisi

niekas nesikeičia

vis tas pats

jausmas kai pasaulis

Tave supranta o

aplinkiniai ne

gal ir nieko

kai esu

laiminga vos

išėjus iš mokyklos

labai gerai

šitaip

~back to normal life

Jei reiktų išrinkti laiko švaistymo čempionę, ja neabejotinai tapčiau aš. Šias atostogas stengiausi leisti kuo produktyviau ir tai neblogai sekėsi (beje, taip pat, kaip švaistyti pinigus) tol, kol susirgo mano brolis ir man teko prisiminti seseriškas pareigas, spjauti į du suplanuotus susitikimus su draugėmis bei tiesiog sėdėti namie. Žinoma, galėjau atlikti tokius namų darbus, kurie jau seniai laukia „must do“ sąrašiuke, kurį aš pakeičiau į kiek švelnesnį „have to / ought to / should do list“. Pradedant kambario dekoravimu ir tvarkymu, baigiant maisto ruoša, kurios jaučiuosi kiek pasiilgusi, galų gale, net knygų skaitymu ir filmų žiūrėjimu – kurgi ne, sugebėjau tik drybsoti ir žiūrėti serialus, valgyti valgyti valgyti (ir tikrai ne sveikiausią maistą), iki tol, kol tėvai grįš iš darbo vaikščioti po namus pižamuota, susivėlusi ir užtinusi, ką nors parašinėti – paskaitinėti ir pamiegoti kiek daugiau nei įprasta. Šias atostogos tikrai galėčiau pavadinti geromis, jei ne nuolatiniai barniai su mama, kurie sugeba aitriosiomis paprikomis pagardinti rodos tobulą dieną: durų trankymo bei rėkimo valandėlės veikia lyg prieskoniai, visiškai nuslopinantys gerą nuotaiką.

Žinau, jog jeigu ir toliau nesugebėsiu susikaupti ir sukoncentruoti savo dėmesio, tai geruoju nesibaigs, nes pirmieji sesijos rezultatai atitiko realybę - kur miegojau, tą ir pražioplinau. Iš tiesų, turiu suimti save į nagą, kitaip gresia visiškas kontrolės praradimas bei laiko nevaldymas, kas niekada neišeina į teigiamą pusę.

Dešimtbalėje sistemoje tą atotrūkio nuo rutinos laiką įvertinčiau 9-, nes esu griežtai nusiteikusi dešimtukais vertinti tik absoliučią tobulybę. Didžiausias minusas buvo oras ir tai, jog aš niekada nieko nespėju. Žinoma, atostogos buvo per trumpos ir aš eilinį kartą susivokiau tik joms dramatiškai priartėjus prie pabaigos. Po pirmos dienos mokykloje jau jaučiuosi išsekusi, pavargusi ir mieguista, tad spjovusi į namų darbus geriau greičiau eisiu miegoti, nors užduočių turiu atlikti daugiau nei daug. Na, o dabar belieka skaičiuoti dienas iki vasaros, kurios laukiu kaip išganymo. Sėkmės grįžtant atgal į nuobodžią kasdienybę ir kantrybės bei ištvermingumo laukiant šilumos, kuri, tikiuosi, jau greit ateis!

P. S. Norėčiau paskatinti komentuoti ar tiesiog spustelti įvertinimo mygtuką po įrašu. Laukiu Jūsų nuomonės visais klausimais(:

Na, mūsų Velykų kiaušiniai labai priminė prezidentės:) taip pat dalinuosi viena pasimaivymo nuotrauka bei dar vienu paskubomis sukurptu "eilėraščiu"

baimės

kvapas kaip mėlynių

ant nubrozdintos

kojos

širdies plakimo

garsas lyg virš miško

kylantis lėktuvas

beskleidžiąs

sparnus

besklendžiąs

tolyn o paukščiai

sugrįžta

kažkodėl

~ 3 in 1

išdavystė

tikrai išsitatuiruosiu

du užrašus dviem

kalbomis: gimtąja ir anglų

kad sau priminčiau kaip

elgtis nes neklausau

savęs nelabai ir noriu

girdėti

pasielgei kvailai

eik tu žinai kur

pati ne ką geresnė esu

bet vis tiek nebepasitikiu

beverčiai būtų atsiprašymai

būtų nes tu nesuvoki kad jų reikia

nežinai nieko

aukso dulkės

trys du vienas

ten jau viskas kitaip

per daug realu ir tikroviška

ten esi tu ne visada tame

amplua bet visad šalia

tas ir linksmiausia

kad mane lėtai žudo

o tu stebi ir tai leidi

niekada nesuprasiu

ką galvoji keisti tie vyrai

ieškau ir toliau lobio

dykumoj be smėlio

bet randu tik kelias

daleles nubyrėjusias

nuo tavo šypsenos

pamiršau ką norėjau

pasakyti parašyti

nebesvarbu nuolat šitaip

spjauk į šulinį

ir gerk pati

kaip patarei taip ir elgiuosi

todėl turėčiau leist

skaityt matyt viską ką

rašau mąstau kuriu

gerai kad esu bailė

šitaip saugiau nors

gal nieko gero

* * *

turiu susitvarkyt

kambarį gyvenimą save

išmokt gyvent

nuobodžiai normaliai

kaip visi čia aš keista

ar kiti per normalūs

klausimai kaip Hamlete

žinoma būti kodėl gi ne?

~giedras rytas

abejonės

susivėlę plaukai skausmu

švytinčios akys sakot

užgrūdinta sakot stipri jums

nereikia inteligentų tiesa

patinka pseudointelektualai

jų dirbtinė melancholija liūdesiu

spindintis žvilgsnis ne toks

kaip mano o gaila nors gal

ir ne grafičiai sako

chaosas aš sakau sumaištis

maišatis kaip pavadinsi taip

myliu tamsą todėl miegu

atsitraukusi romanetes

ar jos susijusios su romėnais?

turbūt ne nepatinka man

tas žodis

žiūrėk nejaugi vaidenasi

paukščiai argi girdisi vėl

tai ko nėra regisi

tai ko nebus niekada

beveik susirimavo

bet neturėjo štai taip

mėginu kurt

baltąsias eiles

testamentas

šviežiai sumaltos kavos

aromatą palieku geriausiai

draugei kurios neturiu

ką tik nupjautos žolės

kvapą perduodu buvusioms

ir būsimoms simpatijoms

viskas kas laikina atiteks

ateities kartoms prisiminimus

palieku sudegusio dienoraščio

pelenams lapelius su pastabomis

gyvenimo mokyklos ugniai

štai kaip paprasta

dėl viso pikto padalinau

viską padalijusi galiu

ramiai eiti miegoti kur nors

patogiai į kampą nes mėgstu

įsitaisyti pasiblaškius be vietos

kelionės klajonės klejonės